
Iha enkontru ida ne'e Director DN Peskiza Dezenvolvimentu koalia konaba assuntu rua;
1. Konaba oinsa atu dezenvolve Nu'u no
Mina Nu'u iha Distritu Viqueque.
2. Entrega Livru Presu Unitariu no Livru Presu Mercado.
Governo Tengke Investiga Postu de Vendas
DILI-Ministeriu Tutismo Comercio Industria uza mekanismu tomak atu hadia sistema faan foos subsidi governo ba povu maibe vendedor kontinua halo manipulasaun hodi distribui foos husi postu de vendas ba faan iha Estrada ninin ho folin karun.
Francisco ati loe nudar povu kbiit laek husu ba governo liu-liu MTCI atu kria ekipa ruma hodi halo investigasaun profunda ba postu faan foos iha TL tomak.
Nia dehan maske distribuisaun foos husi armazen ba iha fatin postu foos maibe povu nafatin la asesu foos subsidi signifika katak iha buat ruma la-loós iha proseu distribuisaun ne’e.
“Ami husu governo atu kria lalais ekipa ida hodi investiga MTCI no postu de vendes,” dehan nia ba timor post, iha merkadu comoero, sabadu(11/09).
Entertantu merita alves ezije ba governo atu hapara lalais atividade distribuisaun foos baratu ba iha postu de verndas tamba fatin barak maka manipula folin foos. Tuir nia, realidade distribuisaun foos baratu husi armazen governo kontinua lao maibe povu la-asesu foos iha pontu de vendas tanba foos barak liu sirkula iha Estrada ninin ho folin karun.
“ governo tengke hapara lalais distribuisaun foos ba Pontus de vendas tanba realidade akontese nakonu ho manipulasaun,” katak nia ba diariu ne’e iha delta.
Nia haktuir dala barak sira ba iha fatin faan foos atu asesu ba sosa foos, maibe maske governo gfoin maka halo distribuisaun loron ida depois sira a maibe postu de vendas hirak ne’e mamuk, no realidade hatudu iha Estrada maka nakonu.
Folin foos nebe sira asesu ba kilograma 25 balun faan hjo $ 15 balun faan $ 14 tuir gostu negosiante idak-idak nian.
Konsumedir Maria Fatima hateten, folin foos nebe ho marka MTCI ho Kg 25 faan ho folin $ 15 enkuantu Kg 35 ho folin $ 17.
“ iha ne’e semana ida ba kotuk ne’e semana ida ba kotuk ne’e hau mai sosa foos ho marka MTCI Kg 25 faan ho presu $ 13 maibe agora foos nia folin sae ho presu $ 15 no Kg 35 ho folin nebe uluk $ 14 maibe agora sae ba folin $ 17 “dehan nia.
Maria hatete, dala ruma vended or sira halo manipulasaun ba folin foos relasi ona ho loron boot idul fitri husi komunidade musulmanu sira nian ne’ebe monu iha loron 10 fulan setembru 2010.
Iha fatin la hanesan filismina Pereira nudar konsumidor afirma foos ne’ebe ho marka MTCI agora dadauk la dun sirkula iha capital Dili tanba vendedor sira halo manipulasaun makas.
Nia husun PNTL atu halo servisu hanesan uluk hodi prende vendedor ne’ebe gosta halo manobras ba folin foos.
Entertantu vendedor foos MTCI ne’ebe lakohi publika nia naran ba diariu ne’e hateten, razaun sira hasae folin foos ne’e tanba sosa tutan husi ema altura foos iha stok mamuk relasiona Idul Fitri nian.
“ ami hanesan vendedor laos halo manipula ba folin foos maibe tanba foos iha stok mos mamuk dadauk ona tanba ami mos tenke faan hanesan ne’e, dehan fonts ne’e. (agapito dos santos/Imelda mota).
Xefi Gabinete Vigilansia Sanitaria Ministeriu da Saude Augustu Tolan ba journal Nacional Diario iha nia kna’ar fatin MS Caicoli Dili, Tersa (8/9) katak, sira nia kna’ar ho responsabilidade iha Gabinete vigilansia sanitaria iha Ministeriu da Saude hahu estabelese servisu ne’e iha tinan 2007 hodi kontrola produtus ne’ebe maka iha relasaun ho aihan ho produtus saude publiku ninia inklui kontrola hahan ne’ebe iha lojas ho restorante hirak ne’ebe iha capital Dili laran.
“Ami hala’o servisu hare hosi fisikamente hanesan iha parte ida ita hare prazu ne’ebe maka sira hakerek iha sasan sira nia kulit ou leten hanesan supermie, Ikan Lata sira seluk ami hare sira nia prazu liu ona ami foti inklui plastika ne’ebe falun hahan ou lata sira ne’ebe maka iha ami kontrola hotu hodi hare balun kondisaun ladiak ami foti hodi ba destroi iha fatin area Tibar ne’ebe,” katak Agustu Tolan Xefi Gabinete Vigilansia Sanitaria MS.
Tuir xefi Gabinete Vigilangia Sanitaria MS Augustu Tolan ne’e katak, durante ne’e Ministeriu da Saude ho Ministeriu Turismo Comercio e Industria servisu hamutuk fo ona multa ba Impresario hanesan iha Lojas balun tamba la kumpri ordem regulamento ne’ebe estadu hatun, maibe sira sei hala’o fisikamente hodi hatene klaru liu tan presija Laboratorium ne’ebe tengki halo duni iha Timor. Tamba durante iha kazu sira sei refere ba liur nune’e presija tempo ho pasiensia ho informasaun ne’ebe mai husi ne’ebe hodi despaisu sasan ba.
Augustu Tolan realsa sasan sira ne’ebe presija iha Laboratorium ne’e iha buat oin barak hanesan alcohol, fos no hahan ne’ebe pronto ita han ona mos tengki prejisa kualidade ho ida ne’e Timor presija halo laboratorium hodi halo kontrola sasan no identifika ho regular ho rutina nune’e Ministeriu da Saude sei esforsu an hodi hari’I laboratorium iha Timor.
“Ministeriu da Saude hari’I ona uma ida halo laboratorium ne’e maibe ho limitasaun orsamento ho rekursus humanus nune’e sedauk funsiona maibe MS sei esforsu an nafatin hodi bele prence fatin ne’e ho ekipamentus ne’ebe maka iha hodi hala’o servisu ne’e diak liutan” nia dehan.
Augusto haktuir katak,sistema kontrola sasan iha terenu maka husi gabinete vigilansia sanitaria MS tun ba maka hetan husi Ministeriu Rua ne’e labele husu hotu multa maibe liu husi mekanismu MTCI maka aplika multa ba sira tamba iha relasaun ho orsamento ministerio Rua labele hotu-hotu husu osan maibe husi parte MTCI deit maka husu osan.
Presidente Republika (PR) José Ramos Horta hateten katak, fos Guverno ho marka MTCI (Ministerio Turismo Comercio e Industria), ne’ebé folin karun iha Merkadoria, Laos falhansu hosi Guverno maibe Empresario sira mak halo manobra para bele hetan lukru.
“Fós ne’e karun, falhansu ne’e laos Ministerio nian, maibe Empresario sira mak manobra folin atu manan,” tenik Xefi Estado foin lalais iha, Audian, Dili.
Tuir PR Horta, Guverno iha nia komitmentu diak teb-tebes atu fan fós ba povo ho preco $12 Kada sakas, maibe Empresario sira mak malandru, tamba sosa tia hodi fan fali liu hosi presu nebe estabelese.
Dili- Governo liu husi Ministeriu Turismo Komercio no Industria (MTCI) tenke hahu deminui importasaun fo’os husi rai liur no suporta Ministeriu Agrikultura no Peskas (MPA) hodi hasae produsaun produtu local hanesan hare, batar no produtu seluk.
Koordenador grupu Hakmatek, Distritu Maubesi, Manuel Pereira hateten, Governu liu husi MTCI tenki hamenus volume importasaun fo’os husi rai liur hodi fo atensaun ba agrikultur sira hodi hasae sira nia produsaun.
Nia hatutan, hahu agora mak governu husi parte rua MAP no MTCI latau atensaun ba kestaun ne’e, Mak ba future TL sei depende nafatin ba fo’os importasaun ba vida moris agrikultur laiha mudansa.
Directur Nasional
Maibe, ne’e sei observa deit iha primeiru epoka seidauk to’o targetu ne’ebe tinan kotuk iha.
Produsaun lasae tanba iha difikuldade hanesan udan bo’ot ne’ebe estraga kanun hasan barak. Ne’ebe mibilizasaun traktor sira ne’e sai paradu, tanba fornesementu mina husi sentral mos paradu. Basa'a dalan a'at nune’e udan bo’ot iha kosta sul kadaves la fo hatene fatin para halo operasaun ba kuda batar iha segunda epoka.
Nia haktuir iha 2007 produsaun hare sae husi 80 mil, tuir dadus konkretu produsaun hare iha 2005 MAP produs aserka 50 mil toneladas hare kulit. 2006 produs 55 toneladas no 2007 produs 60 toneladas Tuir MAP nia kalkulasaun hare 60 toneladas dulas ba fo’os bele hetan 30 toneladas resin.
Iha tinan 2008 produs ona hare kulit 80 mil, tinan 2009 sae 120 mil. Produsaun ne’e sae tanba ho esforsu ne’ebe governu halo liu husi distribuisaun traktores barak ba agrikultur sira.
Total traktores ne’ebe distribui ona mak 2.591. Traktor liman distribui ona 300 resin para halo operasun fila rai hodi hasae produsaun ida ne’ebe boot liu.
Targetu MAP katak kada tinan hahu husi 2007 to’o 2008 kuaze hasa'e 2 mil hectar. Hanesan iha tinan 2007 iha deit natar efetivu iha 35 too 38 mil, 2008 bele ileva ona ba 45 mil hectar hodi kuda, nia salent.
Dicrektur luta hamutuk Merecio Akara hateten, MAP iha inisiativo hodi inpoin tractores fini ne’ebe ho objectivu atu hasa'e produsaun para bele eksporta mos ba liur. Maibe ida ne’e sedauk fo rezultadu masimu.
parte ne’ebe mak MAP nia konsege aumenta produsaun oituan hanesan iha Baucau Sub Distritu Vemasi, MAP nia produsaun hare aumenta oituan.
Nia hatutan, produsaun iha oituan maibe MTCI lakonsege fasilita distribuisaun, ida mak realidade no sei depende ba inporntasaun hosi rai liur.
Iha parte seluk Ministro Turismu Comercio no Industria Gil Alves da costa hateten, Ministeriu ne’e sei la hapara importasaun fo’os hosi rai luir, tanba hare ba produsaun rai laran to’o para prudusaun rai laran la to’o para populasaun sira atu consume. Sekuando produsaun hare iha tinan tinan sae, governu sei hamenus deit volume importasaun.
Tuir nia katak, sei kuandu produsaun iha rai laran la sae governu sei nafatin inporta fo’os para bele garante povu wainhira iha dezastre naturais iha rai laran.