Director DNPD Halao Encontro ho Administrador Distrito Viqueque

Director Nacional Peskiza Dezenvolvimentu-MTCI Dr. Antonio Ximenes marka enkontru ho Administrador Distritu Viqueque Sr. Francisco da Silva iha sala encontru Administrasaun Distritu Viqueque nian.

Iha enkontru ida ne'e Director DN Peskiza Dezenvolvimentu koalia konaba assuntu rua;

1. Konaba oinsa atu dezenvolve Nu'u no
Mina Nu'u iha Distritu Viqueque.

2. Entrega Livru Presu Unitariu no Livru Presu Mercado.

Proseso Tein Mina Nu'u

Ekipa Peskiza husi Direksaun Nasional Peskiza no Dezenvolvimentu-MTCI nian identifka proseso Tein Mina Nu'u iha Distritu Viqueque iha Suco Luca/Canlor.


Proseso Halo Mina Nu'u Virgen Oil









Diario - Povu Kontra MTCI Loke Feira Iha Kristu Rey

 Igreja Pasrah

Populasaun sira la konkorda ho ferias ne’ebe Guvernu liu husi Ministeriu Komerciu e Industria (MTCI) loke iha Kristu Rey fatin sagradu. ”Hau la konkorda fatin Kristu Rey hanesan sagradu halo fali ba feira, sekarik halo kunjungan ema Nasaun seluk mai vizita hodi hare rai santo ida ne’e as depois hala’o Orasaun bele maibe hala’o fali feiras fatin sagradu ne’e la tuir fali ita nia kultura, ”hateten Francisco dos Santos Martins nudar Joventude husi Suco Comoro, Aldeia Rasari ba Jornal Diario Nasional segunda (13/9), iha Palasiu Guvernu. Nia dehan, nudar Sarani Katoliko konsidera Guvernu liu husi MTCI la respeita fatin sagradu. Tamba tuir nia, feria tenke loke iha kampo demokrasia, no fatin seluk ne’ebe efektivu.
Joventude Bidau Santa- Ana Maria de Jesus hatene katak, ninia parte la konkorda loke feira iha Kristu Rey.
Ba prekupasaun husi populasaun refere, wainhira Diario ne’e koko dada lia ho parte Igreja liu husi Madre Canosa Balide, maibe sira la fo komentariu detailhadu hodi dehan katak, sira laiha kompetensia atu fo komentariu sobre asuntu refere, tanba ho razaun Madre bo’ot laiha fatin, Jornalista Diario ne’e tenta koalia ho Sekretario Padre Dioseze Dili Ludgerio Martins, katak governu loke feiras iha Kristu Rey la afekta ba fatin sagradu no laos loke iha Kristu Rey leten maibe loke iha Kristu Rey nia okos. nem

Timor Post - Muda Fatin Lixu Difikulta Konstrusaun Hotel PELICAN

Dili - problema muda sai fatin lixu husi area tasi-tolu maka difikulta prosesu kontrusaun Hotel PELICAN paradise ho andar lima tenque hadia ba tinan 2011.
Director Nasional Turismo husi Ministeiro Turismo Comerçio no Industria MTCI Jose Quintão deklara katak kontrusaun hotel PELICAN paradise laos paradu. Maibe tamba problema atu muda sai fatin lixu husi area ne’eba hodi tau iha fatin seluk maka difikulta prosesu konstrusaun tenque adianta ba tinan 2011.
“Tinan kotuk guvernu publika sai ona katak konstrusaun sei hahu iha tinan ida ne’e. Maibe tamba problema muda sai fatin lixu maka difikulta prosesu konstrusaun hodi hadia fali ba tinan 2011. ”informa nia ba jornalista sira iha salaun MTCI Fómentu Dili, Sesta semana ne’e. Nia dehan problema ne’e governu konstinua esfórsu atu iha tempu badak bele muda sai ona lixu husi fatin ne’eba, muda ona maka sei hahu hikas konstrusaun ba hotel refere. “Guvernu identifika fatin lixu,ne’e duni iha tempu badak sei hahu konstrusaun ba lixu fatin refere, dehan Nia. (Agapito Dos Santos)

Timor Post - Foos MTCI Sirkula Estrada,

Governo Tengke Investiga Postu de Vendas

DILI-Ministeriu Tutismo Comercio Industria uza mekanismu tomak atu hadia sistema faan foos subsidi governo ba povu maibe vendedor kontinua halo manipulasaun hodi distribui foos husi postu de vendas ba faan iha Estrada ninin ho folin karun.

Francisco ati loe nudar povu kbiit laek husu ba governo liu-liu MTCI atu kria ekipa ruma hodi halo investigasaun profunda ba postu faan foos iha TL tomak.

Nia dehan maske distribuisaun foos husi armazen ba iha fatin postu foos maibe povu nafatin la asesu foos subsidi signifika katak iha buat ruma la-loós iha proseu distribuisaun ne’e.

“Ami husu governo atu kria lalais ekipa ida hodi investiga MTCI no postu de vendes,” dehan nia ba timor post, iha merkadu comoero, sabadu(11/09).

Entertantu merita alves ezije ba governo atu hapara lalais atividade distribuisaun foos baratu ba iha postu de verndas tamba fatin barak maka manipula folin foos. Tuir nia, realidade distribuisaun foos baratu husi armazen governo kontinua lao maibe povu la-asesu foos iha pontu de vendas tanba foos barak liu sirkula iha Estrada ninin ho folin karun.

“ governo tengke hapara lalais distribuisaun foos ba Pontus de vendas tanba realidade akontese nakonu ho manipulasaun,” katak nia ba diariu ne’e iha delta.

Nia haktuir dala barak sira ba iha fatin faan foos atu asesu ba sosa foos, maibe maske governo gfoin maka halo distribuisaun loron ida depois sira a maibe postu de vendas hirak ne’e mamuk, no realidade hatudu iha Estrada maka nakonu.

Folin foos nebe sira asesu ba kilograma 25 balun faan hjo $ 15 balun faan $ 14 tuir gostu negosiante idak-idak nian.

Konsumedir Maria Fatima hateten, folin foos nebe ho marka MTCI ho Kg 25 faan ho folin $ 15 enkuantu Kg 35 ho folin $ 17.

“ iha ne’e semana ida ba kotuk ne’e semana ida ba kotuk ne’e hau mai sosa foos ho marka MTCI Kg 25 faan ho presu $ 13 maibe agora foos nia folin sae ho presu $ 15 no Kg 35 ho folin nebe uluk $ 14 maibe agora sae ba folin $ 17 “dehan nia.

Maria hatete, dala ruma vended or sira halo manipulasaun ba folin foos relasi ona ho loron boot idul fitri husi komunidade musulmanu sira nian ne’ebe monu iha loron 10 fulan setembru 2010.

Iha fatin la hanesan filismina Pereira nudar konsumidor afirma foos ne’ebe ho marka MTCI agora dadauk la dun sirkula iha capital Dili tanba vendedor sira halo manipulasaun makas.

Nia husun PNTL atu halo servisu hanesan uluk hodi prende vendedor ne’ebe gosta halo manobras ba folin foos.

Entertantu vendedor foos MTCI ne’ebe lakohi publika nia naran ba diariu ne’e hateten, razaun sira hasae folin foos ne’e tanba sosa tutan husi ema altura foos iha stok mamuk relasiona Idul Fitri nian.

ami hanesan vendedor laos halo manipula ba folin foos maibe tanba foos iha stok mos mamuk dadauk ona tanba ami mos tenke faan hanesan ne’e, dehan fonts ne’e. (agapito dos santos/Imelda mota).

DIARIO - MS ho MTCI Sei Kontrola Sasan Iha Kapital Dili La Kumpri, Multa U$ 500

Xefi Gabinete Vigilansia Sanitaria Ministeriu da Saude Augustu Tolan ba journal Nacional Diario iha nia kna’ar fatin MS Caicoli Dili, Tersa (8/9) katak, sira nia kna’ar ho responsabilidade iha Gabinete vigilansia sanitaria iha Ministeriu da Saude hahu estabelese servisu ne’e iha tinan 2007 hodi kontrola produtus ne’ebe maka iha relasaun ho aihan ho produtus saude publiku ninia inklui kontrola hahan ne’ebe iha lojas ho restorante hirak ne’ebe iha capital Dili laran.

“Ami hala’o servisu hare hosi fisikamente hanesan iha parte ida ita hare prazu ne’ebe maka sira hakerek iha sasan sira nia kulit ou leten hanesan supermie, Ikan Lata sira seluk ami hare sira nia prazu liu ona ami foti inklui plastika ne’ebe falun hahan ou lata sira ne’ebe maka iha ami kontrola hotu hodi hare balun kondisaun ladiak ami foti hodi ba destroi iha fatin area Tibar ne’ebe,” katak Agustu Tolan Xefi Gabinete Vigilansia Sanitaria MS.

Tuir xefi Gabinete Vigilangia Sanitaria MS Augustu Tolan ne’e katak, durante ne’e Ministeriu da Saude ho Ministeriu Turismo Comercio e Industria servisu hamutuk fo ona multa ba Impresario hanesan iha Lojas balun tamba la kumpri ordem regulamento ne’ebe estadu hatun, maibe sira sei hala’o fisikamente hodi hatene klaru liu tan presija Laboratorium ne’ebe tengki halo duni iha Timor. Tamba durante iha kazu sira sei refere ba liur nune’e presija tempo ho pasiensia ho informasaun ne’ebe mai husi ne’ebe hodi despaisu sasan ba.

Augustu Tolan realsa sasan sira ne’ebe presija iha Laboratorium ne’e iha buat oin barak hanesan alcohol, fos no hahan ne’ebe pronto ita han ona mos tengki prejisa kualidade ho ida ne’e Timor presija halo laboratorium hodi halo kontrola sasan no identifika ho regular ho rutina nune’e Ministeriu da Saude sei esforsu an hodi hari’I laboratorium iha Timor.

“Ministeriu da Saude hari’I ona uma ida halo laboratorium ne’e maibe ho limitasaun orsamento ho rekursus humanus nune’e sedauk funsiona maibe MS sei esforsu an nafatin hodi bele prence fatin ne’e ho ekipamentus ne’ebe maka iha hodi hala’o servisu ne’e diak liutan” nia dehan.

Augusto haktuir katak,sistema kontrola sasan iha terenu maka husi gabinete vigilansia sanitaria MS tun ba maka hetan husi Ministeriu Rua ne’e labele husu hotu multa maibe liu husi mekanismu MTCI maka aplika multa ba sira tamba iha relasaun ho orsamento ministerio Rua labele hotu-hotu husu osan maibe husi parte MTCI deit maka husu osan.

“Durante ne’e sasan sira ne’ebe sira husi parte Gabinete Vigilansia Sanitaria identifika ona sasan liu prazu iha lojas balun iha capital hanesan Supermie, Ikan Lata iha Loja balun hosi Singapura, Australia, Indonesia no mos Xina sira nian maibe Xina sira balun ami fo depresaun ba sira tamba balun iha licensa ba negosiu seluk hanesan fa’an Ropa,maibe iha ne’eba sira kahor fali ho hahan ninia tamba ne’e ami fo hanoin ba sira regra la tuir nafatin sira multa kada kompanhia ida sei Multa ho orsamento U$ 500 hodi autoriza transporte ba halo destroi iha fatin area Tibar,” tenik Augusto Tolan.

DIARIO - PRESIDENTE RAMOS HORTA : “Empresario Manobra Folin Fos MTCI”

Presidente Republika (PR) José Ramos Horta hateten katak, fos Guverno ho marka MTCI (Ministerio Turismo Comercio e Industria), ne’ebé folin karun iha Merkadoria, Laos falhansu hosi Guverno maibe Empresario sira mak halo manobra para bele hetan lukru.

“Fós ne’e karun, falhansu ne’e laos Ministerio nian, maibe Empresario sira mak manobra folin atu manan,” tenik Xefi Estado foin lalais iha, Audian, Dili.

Tuir PR Horta, Guverno iha nia komitmentu diak teb-tebes atu fan fós ba povo ho preco $12 Kada sakas, maibe Empresario sira mak malandru, tamba sosa tia hodi fan fali liu hosi presu nebe estabelese.

Nia husu ba Empresario sira keta halimar demais ho folin fos ninian, selae povo ain tanan sira mak sofre nafatin. Entretantu, iha observasaun ne’ebe jornalista Diario ne’e halao iha terrenu hatudu katak, fos MTCI laos ona tuir folin $12 ke Governo estabelese, maibe $15 to’o $16.

DIARIO - Folin Fo’os MTCI Kontinua Iha Manipulasaun, Florentina Smith : “ Mentalidade Timor Defisil Atu Muda “

Problema konaba manipulasaun folin fo’os MTCI husi postu de venda Inspektora Alimentar Ekonomia Ministerio Turismu Comercio no Industria (MTCI) Florentina Smith rekonese, menus rekursu humanus atu halo kontrolu. “Ami rekonese, ami nia ekipa ne’e ema menus, entaun defisil ami atu halo kobertura ida ne’ebe mak másimu, tamba primeiru tengki haree ami nia rekursu humanus no segundu mós tamba ita nia maluk Timóroan sira ne’e mentalidade ida ne’ebe defisil mós atu muda “, hateten Florentina Smith ba Jornalista sira liu hosi konferensia impprensa iha nia servisu fatin Matadouru Dili, Sesta Feira (3/9).
Tuir Florentina Smith, postus de venda ne’ebe mak MTCI hari’I ne’e mós fó oportunidade ba vendedor sira ne’ebe mak fa’an sasan iha Estrada ninin .
“ Pontu de venda ita nia maluk sira ne’ebe mak iha luron ninin mos aproveita oportunidade. Tamba ita hateten mentalidade Timór ne’e defisil atu muda iha tempu badak “, nia informa.
Florentina Smith komenta katak, MTCI sei buka mekanismu hodi reforsa rekursu ne’ebé mak iha. Ami kaer ema ne’e hamutuk 70 ital pesoas. Fulan Augustu ne’e ami prende hamutuk 30 pesoas I sira nia fós ami tahan hela iha armazen . Agora dadauk prosesu ne’e ami entrega iha policia “’, nia informa.
Folin fós ne’ebé mak kontinua iha manipulasaun, tuir Florentina Smith, tamba Pontus de venda ne’e fulan ida deit dala rua deit tuir orario ne’ebé mak estabelese atu atende Pontus de venda tuir Distritu ida-idak nian. Tanba ne’e Florentina Smith informa katak, Pontus de venda balun mós malandru.
“ Ami labele dehan sira neé los hotu . Sira ne’ebé mak malandru la fa’an tuir kalendario estabelesidu . Ami komesa “ Sira ne’ebe hakarak viola direitu ema seluk nian hakarak buka fali riku ho fós subsidiu, entaun tenke para, depois fó fali interese ba ema ne’ebé mak presiza . MTCI sei haruka pontu de venda ne’ebé mak halo manipulasaun sei prega multa, sé hanesan bebeik, entaun tenki hapara sira . Tamba lei ne’e klaru katak , sei prende sasan no fó multa.
Fós ne’ebé mak Governu fó ba bisnis nain sira ne’e tuir Florentina Smith, atu ajuda povo kiak,maibe bisnis nain sira uja fali oportunidade ida ne’e para atu hariku an .
Florentina Smith rekonese katak , konsertesza Governu liu hosi MTCI iha dezafio, tamba ne’e hanesan Governu buka atu kombate hahalok at sira ne’e.
“Ami la hakfodak, ami pronto atu koopera hamotuk ho policia atu kaer hotu ema sira nebe mak malandru. Ba tinan oin sei kontinua nafatin iha manipulasaun entaun ami bele buka mekanismo seluk, fós nee sei fo fali empreza sira hodi buka riku,ami buka fatin ba ema nebe mak presija duni “. Nia komenta .
Iha tinan 2011 Florentina Smith hateten katak, Guverno sei buka mekanismo ida nee , para fós subsidio nee tengki to’o duni ba komunidade nia let no pontu devenda neebe mak iha capital Dili tengki hamate para negosiante sira buka vida seluk, hodi halo bisnis seluk, labele uja fali oportunidade hariku an ho fos subsidio ne’e.

STL-MTCI Tenke Hamenus Importasun Fo’os

Dili- Governo liu husi Ministeriu Turismo Komercio no Industria (MTCI) tenke hahu deminui importasaun fo’os husi rai liur no suporta Ministeriu Agrikultura no Peskas (MPA) hodi hasae produsaun produtu local hanesan hare, batar no produtu seluk.

Koordenador grupu Hakmatek, Distritu Maubesi, Manuel Pereira hateten, Governu liu husi MTCI tenki hamenus volume importasaun fo’os husi rai liur hodi fo atensaun ba agrikultur sira hodi hasae sira nia produsaun.

Nia hatutan, hahu agora mak governu husi parte rua MAP no MTCI latau atensaun ba kestaun ne’e, Mak ba future TL sei depende nafatin ba fo’os importasaun ba vida moris agrikultur laiha mudansa.

Directur Nasional Agrikultur no holtikultura, Gil Rangel Da Cruz hateten, iha 2010 levantamenttu dadus MAP nian parese iha konkulzaun tanba iha redusaun uitoan iha produsaun.

Maibe, ne’e sei observa deit iha primeiru epoka seidauk to’o targetu ne’ebe tinan kotuk iha.

Produsaun lasae tanba iha difikuldade hanesan udan bo’ot ne’ebe estraga kanun hasan barak. Ne’ebe mibilizasaun traktor sira ne’e sai paradu, tanba fornesementu mina husi sentral mos paradu. Basa'a dalan a'at nune’e udan bo’ot iha kosta sul kadaves la fo hatene fatin para halo operasaun ba kuda batar iha segunda epoka.

Nia haktuir iha 2007 produsaun hare sae husi 80 mil, tuir dadus konkretu produsaun hare iha 2005 MAP produs aserka 50 mil toneladas hare kulit. 2006 produs 55 toneladas no 2007 produs 60 toneladas Tuir MAP nia kalkulasaun hare 60 toneladas dulas ba fo’os bele hetan 30 toneladas resin.

Iha tinan 2008 produs ona hare kulit 80 mil, tinan 2009 sae 120 mil. Produsaun ne’e sae tanba ho esforsu ne’ebe governu halo liu husi distribuisaun traktores barak ba agrikultur sira.

Total traktores ne’ebe distribui ona mak 2.591. Traktor liman distribui ona 300 resin para halo operasun fila rai hodi hasae produsaun ida ne’ebe boot liu.

Targetu MAP katak kada tinan hahu husi 2007 to’o 2008 kuaze hasa'e 2 mil hectar. Hanesan iha tinan 2007 iha deit natar efetivu iha 35 too 38 mil, 2008 bele ileva ona ba 45 mil hectar hodi kuda, nia salent.

Dicrektur luta hamutuk Merecio Akara hateten, MAP iha inisiativo hodi inpoin tractores fini ne’ebe ho objectivu atu hasa'e produsaun para bele eksporta mos ba liur. Maibe ida ne’e sedauk fo rezultadu masimu.

parte ne’ebe mak MAP nia konsege aumenta produsaun oituan hanesan iha Baucau Sub Distritu Vemasi, MAP nia produsaun hare aumenta oituan.

Nia hatutan, produsaun iha oituan maibe MTCI lakonsege fasilita distribuisaun, ida mak realidade no sei depende ba inporntasaun hosi rai liur.

Iha parte seluk Ministro Turismu Comercio no Industria Gil Alves da costa hateten, Ministeriu ne’e sei la hapara importasaun fo’os hosi rai luir, tanba hare ba produsaun rai laran to’o para prudusaun rai laran la to’o para populasaun sira atu consume. Sekuando produsaun hare iha tinan tinan sae, governu sei hamenus deit volume importasaun.

Tuir nia katak, sei kuandu produsaun iha rai laran la sae governu sei nafatin inporta fo’os para bele garante povu wainhira iha dezastre naturais iha rai laran.